špitolninkas

ךpitõlninkas (-nykas WP194, FrnW, Sdb), -ė (l. szpitalnik) smob. (1) 1. WP194, NdŽ, KŽ, Šmn kas gyvena prieglaudoje, špitolėje: Seniau gi Velykos[e] kad prinešdavo špitõlnykam ir kunigu teliuko čvertelių, duonos Slm. Ans špitolė[je] buvo, špitõlninkas buvo Lž. 2. NdŽ, Šn, Gd, Vgr, Slnt, Šmn bažnyčios tarnas, gyvenantis špitolėje: Mas buvom špitõlninkai i mas darbavomos klebonijo[je] Lž. Nabagas turėjo būt ir až vargamistrą, zakristijoną, kurmoną, špitolnyką, net ir kiaules dažnai reikdavo papenėt BsPII280. 3. L, Rtr kas dirba ligoninėje, špitolėje: Atėjusi špitolninkė (ligoninykė) nuvedė jas į kapines ir parodė, kur kasti duobė A.Vien. 4. KŽ ligonis.